APIE INSTALIACIJĄ

„Elnias devyniaragis“ – ažūrinė šviesos instaliacija, paremta lengvos, kontūrinės konstrukcijos principais. Forma kuriama ne mase, o linija – bambuko karkasas išryškina struktūros logiką, jungtis ir ritmą, išlaikydamas objektą vizualiai lengvą ir atvirą aplinkai. Skulptūra veikia kaip erdvinė sistema, reaguojanti į šviesą ir sezonines sąlygas – dieną susilieja su aplinka, o naktį transformuojasi į šviesos objektą.

Instaliacijos centre įkomponuota švytinti geometrinė figūra veikia kaip simbolinė šerdis – energijos, gyvybės ir atgimimo ženklas. Dieną ji subtiliai atsiskleidžia per konstrukciją, o naktį tampa pagrindiniu vizualiniu akcentu, transformuojančiu objektą į šviesos kūną.

IDĖJA IR INTENCIJA

Instaliacija remiasi senovės lietuvių mitologija, interpretuodama elnią devyniaragį kaip šviesos sugrįžimo simbolį po ilgiausios metų nakties. Ši idėja perteikiama tiek tiesiogine, tiek netiesiogine forma – per struktūrinę kalbą, kur kontūrinė kompozicija siejasi su žvaigždynų vizualika, o taškai ir jungtys formuoja vientisą kosminę sistemą.

Projektas plėtoja santykį su archajišku simboliu, perkeldamas jį į šiuolaikinės konstrukcijos kontekstą. Instaliacija veikia kaip tarpinė struktūra tarp žemės ir dangaus, kurioje susijungia medžiagiškumas, šviesa ir cikliškumo idėja, o pats objektas tampa erdviniu ženklu, žyminčiu virsmą iš tamsos į šviesą.

TRADICIJOS

Elnis nuo seniausių laikų buvo svarbus daugelio Europos tautų simbolis. Dėl kasmet atsinaujinančių ragų jis siejamas su gyvybės medžiu, derlingumu, atgimimu ir dvasiniu augimu. Lietuvių tautosakoje elnio įvaizdis ypač ryškus Kalėdų giesmėje „Atbėga elnias devyniaragis“, kur apdainuojamas nepaprastas elnias, kurio raguose dega ugnis, o kalviai kala auksinę taurę, žiedą ar perlo vainiką – Saulės ir jos atgimimo simbolius žiemos saulėgrįžos metu. Manoma, kad šis mitinis elnias atspindi dangiškąjį tvarkos ir atsinaujinimo ciklą, o jo atvaizdas galėjo būti siejamas su Skorpiono žvaigždynu, kuris pasirodo danguje būtent per Kalėdas, išnyrantis iš už Saulės spindulių. Šis reiškinys, vadinamas heliakine teka („sauline tekėjimu“), simbolizuoja šviesos sugrįžimą ir naujo gyvybės ciklo pradžią.

Tekstas remiasi Jonas Vaiškūno straipsniu,

KALĖDŲ SODAS

Tradicinių sodų interpretacija ir žaidimas geometrija, šviesa bei erdve.
Projektas sukurtas remiantis lietuviškų šiaudų sodų tradicija, kuri 2022 metais buvo rengiama įtraukti į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Šiame projekte tradicinė sodų geometrija buvo perinterpretuota į šiuolaikines erdvines konstrukcijas ir skirtingo mastelio šviesos instaliacijas, integruotas Švenčionių miestelio centriniame parke.
Projektu siekta išplėsti tradicinio sodo suvokimą – iš trapios interjero dekoracijos jį transformuojant į architektūrinio mastelio objektus viešojoje erdvėje. Pasikartojančios geometrinės struktūros, natūralios medžiagos ir apšvietimas sukūrė vientisą šventinę aplinką, kurioje tradicinis ornamentas tapo patyrimine erdve.
Projektą sudarė šešios tarpusavyje susijusios instaliacijos:

– „Ažūrinė alėja“
– „Elnias devyniaragis“
– „Vartai“
– parko šviestuvų modifikacijos
– didelio mastelio sodai
– eglutės papuošimai

Visos instaliacijos buvo kuriamos kaip vientisa vizualinė sistema, jungianti tradicinį amatą ir šiuolaikines interpretacijas.