Šventaragio sodas – tai modulinė erdvinė instaliacija, paremta trikampių tinklo principu ir interpretuojanti tradicinio lietuviško šiaudų sodo struktūrą. Pasikartojantys elementai formuoja lengvą, tačiau struktūriškai stabilią sistemą, kurioje išryškinama konstrukcinė logika ir geometrinė tvarka.

Projektas plėtoja laikinosios architektūros principus – konstrukcija yra lengvai surenkama, modulinė ir suvokiama kaip pereinama erdvė. Piramidės formos tūris su keturiais įėjimais leidžia lankytojui įžengti į vidų, judėti per struktūrą ir patirti ją iš skirtingų perspektyvų. Tokiu būdu instaliacija veikia ne tik kaip vizualinis objektas, bet ir kaip erdvinė patirtis.

Kūrinio konceptas remiasi pavasario lygiadienio idėja kaip virsmo ir cikliškumo momentu. Naudojama šiaudų sodo archetipinė forma čia interpretuojama kaip erdvinė sistema, simbolizuojanti darną, pusiausvyrą ir pasikartojančius gamtos procesus. Tradiciniuose soduose sutinkami paukščių motyvai šiuo atveju perkeliami į instaliacijos naratyvą kaip sugrįžimo ir cikliškumo ženklas.

Atvira struktūra palaiko vizualinį ryšį su aplinka ir išlaiko skaidrumą, o integruoti šviesos elementai išryškina geometrinį ritmą bei sluoksniškumą. Tamsiuoju paros metu instaliacija įgauna papildomą išraiškos sluoksnį, transformuodama savo suvokimą ir veikdama kaip orientacinis bei patyriminis erdvinis objektas.